- stambima
- stambimà sf. ppr. pl. (3b) žr. stambmena 1: Stam̃bimos medžio eis į materijolą, o šakos į kurą Dr. Linų i stam̃bimas, i smulkmes liuob žardyti LKT86(Kl). Čia stambimos nugrimzta į dugną, o smulkmės plūstai (plūsta) į viršų S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
